BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dvi dienos Berlyne

Dar viena labai spontaniška netikėta kelionė. Tiesiog būtų buvę liūdna praleisti tokią progą. Vokietija, bet visai vokiškiems stereotipams priešingas miestas Berlynas.

Trumpai apie miestą ir kelionę.

Nemiegojusios su Elina Schonefeld oro uoste nusileidome 7 Vok. laiku. Rūkas slėpė žymiojo TV bokšto viršūnę Alexander aikštėje. Visos parduotuvės, muziejai uždaryti, pradėjo lynoti, pakilo vėjas, aplink niūrūs rytų Berlyno vaizdai, galybė plakatų ant sienų, aptriušę namai… Galvoje kirbėjo mintys kur aš, ar man čia patinka?

Pasirodžius pirmiems saulutės spinduliams ir nukulniavus gerą kilometrą link gražių, virš kitų stogų išsikišančių bokštų, radome nuostabius vaizdus. Didžiuliai muziejai, didžioji Berlyno bažnyčia, galybė tiltelių per Spree upę (berniukai vokiečiai, pas kuriuos apsistojome, sakė, jog tiltų čia daugiau nei Venecijoje)…

Nusprendusios, kad reikia rasti vietą pavalgyti, ką ten padaryti buvo neįtikėtinai sunku, nusibeldėm į vakarinę dalį, pasiėmėm skaniausio pasaulyje azijietiško maisto, o vėliau patraukėme į zoologijos sodą, kur gavau barti, jog per daug fotografuoju florą ir fauną(mūsų 2/5 nuotraukų iš kelionės-su drambliais, žirafom, gėlėm ir t.t.). Galiu pastebėt tik tiek, jog su Kauno zoo nė lygint neverta… Gyvūnai čia atrodo žymiai laimingesni ir kai kurie jų gyvena beveik jų natūralioje aplinkoje.

Tą vakarą dar išėjome pasivaikščioti Friedichshain rajone, kur jaučiaus taip laisvai, kaip niekur kitur. Toks stilių mišinys, klestinti gatvės, kavinių ir barų kultūros, išpiešti, aprašinėti namai, neapsakomo storumo sluoksniai plakatų ant sienų, pilni barai, gatvėse vien jaunimas, gyvenimas tiesiog verda…

Vakare pas mūsų draugus vokiečius atėjo draugų, gėrėm vokišką vyną (o jis labai neblogas) ir galiausiai pasilikome miegoti, dvi paros be poilsio buvo per daug, kai tuo tarpu kiti išėjo linksmintis (čia įprasta tai daryti bet kurią savaitės dieną, kada turi laiko). ps. radome ant sienos kambaryje lietuvišką plakatą, o mūsų draugai vokiečiai manė, jog jis lenkiškas :)

Kitą dieną aplankėme praleistas vietas. Žinoma, Brandenburgo vartai, monumentas žydų aukoms, Reichstagas, kitos must-see vietos ir pagaliau… garsioji siena.

Po tiek įspūdžiu beliko tik Beck’s, stalo futbolas, dvi pavargusios mergaitės ir daug skardaus juoko.

Išvažiavome dar nė neprašvitus. Gatvėse kaip ir dieną buvo daugybė žmonių. Lėktuvas pusantros valandos nukeltas. Gal vėl kaltas mano nenoras grįžti namo? :)

Vis dar sapnuoju kelionę.

Kiekvienas miestas, valstybė kažką priverčia suprasti. Čia dar labiau supratau, koks svarbus man yra laisvės, nepriklausomybės, tolerancijos jausmas ir saviraiška.

Iki greito, Berlin!

Rodyk draugams

Kas yra gerumas?

Ryte važiuodama į universitetą autobusu, pamačiau savo vyresnįjį brolį. Kaip kiekvieną rytą, jis sėdėjo ant dviračio ir mynė į darbą. Kiekvieną mielą dieną-sninga, lyja ar šviečia saulė. Pamaniau, kad reikia būti dideliam gamtos fanui, kad gyvenant tokioj klimato zonoj, prisiverstum kasdieną važinėti dviračiu. O gal ne fanui? Tiesiog prisiimti atsakomybę už savo namus.

Prisiminiau, kaip smarkiai vėjuotą ir sniegingą dieną Frankfurte matėm ne vieną ir ne du dviratininkus, bėgiojančius žmones. Ar tik nebus taip, kad mus varžo kažkokie kompleksai, vis dar spraužiamės į rėmus, o gal paprasčiausiai tingim..? O man gražu, kai matau vieną vyrą Vilniuj važinėjantį į darbą su kostiumu ir portfeliuku.

Sningant važinėti nedrįsčiau, bet jau rytoj prižadu į universitetą numinti dviratuku. Dėl savęs, dėl kitų, nes skauda širdį, kai matau didžiulius kamščius mieste, o automobiliuose po vieną žmogų. Plius, sportas gerina nuotaiką ir, pagaliau, nereikia grūstis viešajame transporte ir girdėti zirziančių pensininkų.

Po šių minčių pamačiau prie veterinarijos vaistinės sėdinčią močiutę su savo šuneliu ant kelių. Ant durų darbo laikas skelbė, jog iki atidarymo liko dar beveik valanda. Moteris laukė 9 valandos, glostydama šunelį, kol atidarys vaistinę. Tuo metu mano laikrodis rodė po 8 dvidešimt. Vaizdas suminkštino širdį. Koks turi būti geras žmogus, kad sėdėtum, lauktum beveik valandą dėl savo gyvūno šaltą rytą…

Jei jau prakalbau apie gerumą, turiu prisipažinti, kad sugraudina, kai išgirstu žodžius geras, doras žmogus. Tokių šiandien taip mažai…

Užtenka trupučio nuoširdumo, supratimo kiekvieną dieną ir visi būtume laimingesni. Rytojui reikia nedaug.

Jūsų G.

Rodyk draugams

Kaip patikrinti ar veikia visi klaviatūros raidžių mygtukai?

Neslėpsiu savo simpatijų vieninteliams neprijaukinamiems gyvūnams lapėms. Šiandien guglinau gražaus paveiksliuko su rudąja lape, key words buvo brown fox. Išmetė daug paveiksliukų ir keli iš jų buvo ruda lapė šokanti per gulintį šunį. Keista kombinacija, pamaniau, bet jei toks paveiksliukas ne vienas… Suvedžiau į wiki ir greit gavau atsakymą.

Žodžių kombinacijoje “the quick brown fox jumps over the lazy dog” yra visos angliškos abėcėlės raidės, todėl taip galima patikrinti kompiuterio ar rašymo mašinėlės klaviatūrą.

Šis junginukas taip paplito, jog buvo pradėtas naudoti mene, greit atsirado marškinėliai, maišeliai ir kiti atributai su lape, šokančia per šunį, ar tiesiog išmėtytais žodžiais.

Tiesa, kartais galūnės varijuoja nuo -s iki -ed, dažnai iliustracijose praleidžiami žodžiai ar jie pakeičiami simboliais, bet originalas yra “the quick brown fox jumps over the lazy dog”. O jei pamatytum tiesiog šuns ir lapės kombinaciją-nebesistebėk, tai reiškia tą patį.

Tai ar veikia visi tavo klaviatūros raidžių mygtukai?

G.

Rodyk draugams

In love with Barcelona

Labas.

Praėjo keturios dienos po grįžimo į Lietuvą iš Ispanijos. Turėčiau sakyti, jog pasiilgau namų, gimtosios Lietuvos, savos kalbos, bet… taip nėra. Tiesą pasakius, nesijaučiu čia labai laiminga. Gal dėl to, kad trūksta to ėjimo per miestą ir stebėjimosi viskuo, sėdėjimo metro ir džiugesio, kad nesupranti kas ką aplink kalba ir kai tai visai neįdomu, kai atsijungi nuo visko. O gal tiesiog trūksta saulės šilumos ir šviesos, kuri, be abejonės, praskaidrina nuotaiką ir priverčia nejučia šypsotis.

Tikriausiai tai dėl viso to, ką radau ir palikau ten. Pasilikau tik geriausius atsiminimus ir, jei kas pasiūlytų grįžti, negalvodama sutikčiau. Jei reikia įvertinti kelionę, ji - labiau nei labai gera.

Keliavom dviese su Karoliu.

Viskas prasidėjo nuo to, kai tėtis, kuris turėjo nuvežti iki oro uosto, jau išvažiavus, sužinojo, kad reikia vežti ne į Vilniaus oro uostą. Skridom Ryanair iš Kauno į Hahn, važiavome pusantros valandos autobusu iki Frankfurto ir apsistojome hostelyje, kuris yra raudonųjų žibintų kvartale. Atitinkamos spalvos vitrinų lempos, iškabos ir apsauginiai prie klubų, pora menkai apsirengusių mergaičių… Tiesa, tai nėra taip baisu, kaip skamba, o hostelio prižiūrėtojų paklausus, ar lauke gatvėmis vaikščioti saugu, jos tiesiog atsakė “Why not?” Akivaizdu, kad mes jau nebe Lietuvoje. Pučiant smarkiam vėjui ir sningant apėjome Frankfurto centrą ir nuklydome prie Maino. Įspūdingas vaizdas. Prigriebėm po butelį Beck’s ir laukdami tolesnių įspūdžių nuėjome miegoti. Ryte pasidarėm skanius pusryčius geležinkelio stotyje ir pradėjom turą po miestą.

Radom daug dangoraižių, nuostabią upės pakrantę, gražius medžius, meškiukų parduotuvę, jaukų senamiestį, metalinę judančią skulptūrą, uždarytą botanikos sodą, daug entuziastingų sveikuolų bėgiojančių net per smarkų vėją ir sniegą, dar daugiau futbolo gerbėjų su alumi, Starbucks ir azijiečių virtuvės restoraną… dar niekada nebuvau valgius tokios skanios sriubos su krevetėmis, pievagrybiais ir kokosų sultimis. Spėju, čia Tailandietiška.

Vakare patraukėme link kitos nakvynės vietos - oro uosto, kuriame miegojo išties neįtikėtinas skaičius žmonių pačiais įvairiausiais būdais ir pozom. Beje, 2 valandą nakties Hahn oro uosto grindis valo su siaubingai burzgiančia mašina…


Čia susipažinome su broliais lenkais, rusais ir studentu Acim, kuris šiuo metu gyvena Barselonoje. Jis pasiūlė mus apgyvendinti ir aprodyti miestą. Negalėjau tuo patikėti. Nusiprausiau oro uosto tualete, susipakavau miegmaišį, išgėriau puodelį šiltos arbatos ir ryte į Barseloną skridome jau tryse.

Apsigyvenome pas Acim, kuris nuomoja butą ir gyvena su nuomininku. Dar niekada gyvenime nesu sutikus tokių paslaugių, gerų ir pasitikinčių žmonių. Didelis ačiū jiems už šilumą, rūpestį, draugiškumą ir visa kita.

Tiesą pasakius, jau besileidžiant lėktuvui žemyn, buvau užburta begalinės jūros, laukų margumyno ir saulės…

Aš nenoriu daug pasakoti apie pačią Barseloną. Galiu tik pasakyti, jog čia nuostabu ir kiekvienas turi tai pajausti. Kai užsimerkiu ir stengiuosi ją prisiminti, ko net nereikia daryti, nes vaizdas atsiranda tuoj pat; aš tą miestą įsivaizduoju geltoną, su daug palmių ir mažyčių siaurų gatvelių, kuriom vaikšto Viduržemio vėjas…

Iš tiesų įsimylėjau Barseloną ir Gaudį.

Dabar galiu pasakyti, kad ją, Barseloną, ir pažįstu. Visą laiką prabuvau navigatorium ir išnaršiau žemėlapį besijuokdama iš Karolio, jog jis nesupranta nei kur esam, nei kur eit.

Trys nuostabios dienos su daugybe besišypsančių žmonių, salsa brazilų bare, magnetukų pirkimais, kebabų valgymais, juoku skambančiu per visą miestą, ispanais, nekalbančiais angliškai, nuostabia Acim arbata, sniegu, kurio  tiek  daug barseloniečiai nematė bent 25metus ir nustebę filmavo, fotografavo, žaidė juo, daug saulės, šlapiais batais, papūgom, egzotiškais augalais, nuostabiais atsiveriančiais vaizdais nuo Olimpinio miestelio aikštės…

Buvo liūdna pagalvoti, kad kitą dieną iš pat ryto išvykstam.

Bet atostogos netikėtai prasitęsė. Dar viena diena. Mes pavėlavome į savo skrydį, o Ryanair’as, galit net nesvajot, savo klientų nelaukia, nes bilietai per pigiai kainuoja tam, kad jie gaištų savo brangų laiką.

Buvo daug streso, pykčio, net ašarų. Važiuodama į oro uostą net nenorėjau pagalvoti apie tai, kad galime nespėti. Bet

Tebūnie tai yra gera patirtis. Kelionė prarastų savo spalvas be šito. Grįždami į savo “namus” sutikome nuomininką, kuris supratęs, jog kažkas negerai, tiesiog ištiesė ranką su raktais saujoje.

Taigi, paskutinė diena Barselonoje ir, kaip Acim, sakė, ta ketvirtoji, kurios reikia, kad pažintum visą miestą…

Visa tai buvo be galo gaila palikti. Kita vertus, tai buvo nepakartojamas nuotykis, o Barselona, be jokių išimčių, vėl atsiduria mano ateities planuose. Grįžome per Helsinkį. Pavargę, laimingi, pilni įspūdžių ir noro pažinti dar daugiau.

Jei reiktų dabar pasirinkti kur atsibusti iš sapno, tikriausiai jau nuspėji, kur norėčiau atsidurti… Barselona yra must-see vieta. Linkiu jums kuo daugiau kelionių ir įspūdžių.

p.s. mylėkim savo Lietuvą, Acim ją įsimylėjo iš nuotraukų ir sakė, jog būtinai aplankys!

Jūsų G.

Nuotr. Karolio Bivainio

Rodyk draugams

Praktiniai teorijos pavyzdžiai

Rodyk draugams

Apie liūdesį

Kartas nuo karto ateina diena, kai, atrodo, tiek daug atidavus, pats lieki tuščias ir viskas yra ne taip, kaip norėtum. Tiesą pasakius, kartais nepagalvojam, kad niekada taip ir nebūna. Bet čia ne apie tai.

Eini, visur bandai spėti, būti ir staiga sustoji. Jausmas lyg stovėtum metro ir matytum, kaip pro tave milžinišku greičiu lėktų laikas, veidai, juokas, šviesos… Galėtum įlipti toj stotelėj, bet kažko lauki.

Laukiu, viskas ateina savu laiku.

G.

Rodyk draugams

Little Black Dress

Vyriškos giminės atstovai perjungti kito tinklapio neturėtų. :)

Žodžiu, dėl jų greitai ir trumpai perbėgsiu apie mažą juodą suknelę, kuri, sako, turėtų būti kiekvienos moters spintoje. Ji gali virsti ir paprasta kasdieniška suknute ir atrodyti prabangiai su atitinkamais aksesuarais. Viena mergina sugalvojo idėją: 365 dienas per metus (t.y. kiekvieną mielą dieną) rengtis ta pačia little black dress, tik naudoti prie jos skirtingus aksesuarus. Projektas eina į pabaigą ir žiūrint kiekvienos dienos nuotraukas, galima tik pasakyt, kad tai tikrai įspūdinga. Graibstom idėjas ir stebimės visi ČIA.

Atrodo, kiek nedaug reikia, kad atrodytume išskirtinai stilingi… drąsos. Jos ir linkiu. Sėkmės improvizuojant. :*

G.

Rodyk draugams

Minutė tylos

puodelis rytinės kavos
kofeino injekcija į kraują, į smegenis
spaudimas svaiginančiai pakyla
nelyginant lėktuvais į orą
žmonės su kostiumais verslo klasėje
tik aš su chalatu sėdžiu mažoje virtuvėlėje
ir įsivaizduoju
mano kūnas - beribis dangus
jame kyla tūkstančiai lėktuvų
nedidukėje virtuvėlėje tiek daug erdvės
pakilimo takas, oro uostas, dispečerinė, autopilotas, lėktuvas nevaldomas
laikrodžiai ant sienos tiksi tik tik
tik aš sustoju ir virstu
viena erdve
kaip tik
laiku

G.

Rodyk draugams

Kava kava kava

Labas,

šiandien baigėsi mano košmaras-lakstymas su termosiukais, medžiagos apie kavą ir kavines rinkimas, grupioko skambučiai kokius pirkti puodelius, sausainius ir t.t. Trumpai tariant-atsiskaitėme darbą apie kavą. Rezultatais džiaugiuosi. Kadangi dažniausiai sutinkama filosofija dėstytojų tarpe-didžiausią balų sumą gali gauti Dievas, gavę 11/12 mes džiūgaujam.

Taigi, šiandien blog’e ir tau papasakosiu daugiau įdomybių apie kavą…

1. Kavos tėvynė-Etiopija, tačiau daugiausia jos išaugina Brazilija. Kava į Europą atkeliavo tik 17 a., bet būtent po šito tapo didžiuliu verslu.

2. Kavos pupelių rūšys yra tik DVI: arabica(didesnės) ir robusta(mažesnės, rūgštesnės).

2. Kava auga tik tropikų ir subtropikų klimato juostose, todėl nusprendę sumažinti savo išlaidas “ant” kavos bandydami užsiauginti savo, vargu ar pavyks :) Be to, vienas kavamedis vidutiniškai užaugina tik 0.6 kg derliaus!

3. Daugiausia kavos suvartoja Norvegai-vienam per metus tenka virš 10kg, kai tuo tarpu Lietuvoje tik 2kg žmogui.

4. Deja, Lietuviai vis dar renkasi prastesnę ir, žinoma, pigesnę kavą.

5. 2002-2007 m. Lietuvoje kasmet suvartojimas ūgteldavo dešimtadaliu, o verslininkai sako, jog kavinių rinka vis dar nėra užpildyta. Puiki idėja verslui?

6. Brangiausia kava pasaulyje-”Kopi Luwak” (kilogramo kaina ~300-400 dolerių). Ypač gurmaniška!! Manau, kad ne vienas sutiktų primokėti, kad tik nereiktų jos gerti. Čia gali pažiūrėti, kodėl: http://www.farwater.eu/kopi-luwak-kava.htm

Nebežinau, ką pridurti. Gal tik tai, jog labiau pasidomėjus kava, pamėgau ją, susižavėjau kilme ir ilga jos istorija, atsisakiau “Negerk kavos-nesveika”. Gal žinodami daugiau apie kitą maistą jis taip pat pasidarytų skanesnis?

Su šypsena-jūsų G.

Rodyk draugams

In coffee we trust?

Labas! Vėl turiu tau kai ką papasakoti…

Šiandien, susėdę šešiese universitete ir padarę mini susirinkimą, aptarėm vieną atsiskaitymo darbą. Mūsų tema - kava, jos kultūra, verslas. Prigalvojom idėjų, po truputį pradėjo suktis mintys, kaip čia įdomiau, geriau viską padaryti. Vakare su drauge, ieškodamos kavos pupelių bei kavų aprašymų, apėjom senamiesčio “Gurmans” bei “Skonis ir kvapas” parduotuvėles. Vien atidarius duris, pasitinka be galo maloni, jauki atmosfera ir nuostabus įvairių arbatų, kavų kvapų mišinys, suskamba durų varpelis. Pamaniau, kad būtent tokia yra mano įsivaizduojama žiema…

Iki dabar naršiau internete, ieškodama medžiagos apie kavą ir labai noriu šiek tiek pasidalinti radiniais ir su jumis. Ankščiau vengdavau kavos, bet dabar mano nusistatymas prieš ją gerokai sumažėjo. Taigi, keli faktai apie gėrimą, kurį vartoja beveik visas pasaulis, dėl kurio ankščiau kilo karai, o kavinukių verslininkai grumiasi dėl rinkos ir bando patraukti savo išskirtinumu, patiekimu bei atmosfera kuo daugiau klientų. Galiu išduoti, jog prognozuojama, kad kavos suvartojimas pasaulyje 2010-aisiais pasieks 7 mln. tonų per metus. Stebuklingas gėrimas?

  • Kava yra gera priemonė nuo nuovargio, ji stiprina skrandį, mažina galvos skausmą (sumažėjusio kraujospūdžio atvejais).
  • Kava skatina virškinimo procesus ir, geriama be pieno ir cukraus, neturi nė vienos kalorijos.
  • Kava gydo stiprų kosulį.
  • Kava suteikia žvalumo - tai viena seniausių ir puikiausių jai priskiriamų savybių. Tik viena savybė iš visų gerųjų savybių sąrašo neatitinka tikrovės- kava nesustabdo alkoholio poveikio ir neišblaško jo sukelto nuovargio. Netgi priešingai - karšta kava padidina alkoholio poveikį.Kai kurie žmonės, ilgą laiką vartojantys stiprią kavą, sunkiai užmiega. Nors kai kuriuos kava, priešingai, veikia migdančiai.

Tiesa, nereikėtų daug kavos gerti esant stresui ir nuovargiui. Protingiausia pirmiausia pailsėti ir tada suteikti sau žvalumo puodeliu geros kavos. Neigiamą poveikį daugiausia sukelia jeigu vartojama sena, ilgai stovėjusi, perskrudinta, trumpai tariant, nekokybiška kava.

Taigi, rekomenduoju kartais pasimėgauti šituo stebuklu, pirktis kavą tokiose parduotuvėlėse, kaip šiandien lankiausi aš - ją ten vietoj ir sumala, gražiai aptarnauja, nusišypso ir dar geros dienos palinki, o skonis nepalyginamas su tuo, ką mes galime gauti supermarkete.

Šiandienai tiek. Kitą savaitę papasakosiu daugiau… Susitinkam prie puodelio kavos?

Jūsų G.

Rodyk draugams