BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sustoti

Gera atsikelti ir pagalvoti, jog dėl visko, ką padariau iki šiol-nesigailiu. Viskas, kaip dabar yra-savo vietose. Taip, visada norisi geriau, bet dabar aš džiaugiuosi. Kažkas yra pasakęs, jog žmogus jaučiasi laimingas tada, kai žino, jog yra laimingas. Norėčiau prisiminti tai dažniau.

Neskubu. Aš netgi viską spėju.

Linkiu to paties ir jums.

Nuoširdžiai - jūsų G.

Rodyk draugams

big calm

Nesijaučiu niekaip. Žinau tik tai, kad labai trūksta laiko ir miego. Šiandien prie paros prisidėjo valanda. Norėčiau, kad laikrodžius būtų reikėję atsukti bent dvylika valandų atgal.

Nenoriu galvoti. Tikriausiai dabar visko tiesiog per daug.

Rodyk draugams

Women are thinkers

Man visada sako, kad aš per daug galvoju. Taip. Ir prisipažinsiu, dažnai ir pačią pradeda erzinti, kai pastebiu, jog jau sugalvojau milijoną istorijos versijų ir dar tiek pat skirtingų pabaigų, o vis tiek realybėje viskas atsitinka taip, kaip net nebūčiau sumąsčius. Noriu būti vyras. Jiems viskas paprasčiau. Jokių PMS, staigių nuotaikų šuolių, nereikia rūpintis kojų depiliacijom, kaip apsirengti, jie gali ilgiau miegoti, nes nereikia dažytis ir galvoti, kaip čia pavalgius sveikai, skaniai ir be kalorijų, ir čia tik keletas akivaizdžių pavyzdžių.

Be to, visi tai jau seniai žino.

Rodyk draugams

Estetika

Įsimylėjau. Jo vardas Alexander Gottlieb Baumgarten. Gaila, jei šis vyras būtų vis dar gyvas, jam būtų beveik 300metų. Būtent prieš tiek laiko jis pirmas pavartojo terminą estetika. Tik XVIII amžiuje. Tada kyla klausimas-kas ta estetika? Vikipedija rašo taip: estetika, tai mokslas, tiriantis grožį ir meną, grožio, meno dėsnius ir harmoniją. Vadinasi, estetika neatsiejama nuo grožio ir švietimo. Būtent XVIII amžiuje pasklidus švietėjiškoms idėjoms apie lygybę, laisvę, nuosavybę vis daugiau žmonių galėjo mokytis, skaityti, kultūros plitimas greitėjo, atsidarė pirmieji visiems prieinami muziejai, daugėjo higienos prekių. Žinoma, kaip grožis prieš tai, Viduramžiais, galėjo būti pirmoje vietoje, jei vyko karai, vyrai kruvini, savaitėm nesiprausę ir išbadėję bėgiojo mosikuodami kardais, degindami ir plėšdami gyvenvietes… Ačiū kažkam, tie laikai jau toli ir aš gyvenu dabar. Esu 100% estetė, bet nors ir nuo Viduramžių mes esam n žingsnių toliau tiek kultūros, tiek ekonomikos, technikos, mokslo ar suvokimo atžvilgiu, lieka žmogaus primityvūs poreikiai, sandara, ko pakeist iš esmės negalime. Nekenčiu, kai kas prie stalo kosti, čepsi, šlykščiausia, ką daro vyrai-tai riaugėja ir spjaudosi… Man kartais sunku pasakyt ar parašyt kai kuriuos žodžius, nes paprasčiausiai, tai man nemalonu. Aplenkiu tokias temas iš tolo, negirdžiu ir nenoriu girdėti, man viskas turi būti gražu.

Tikiu ne į TV, o tuo, kad žmogus gali būt kitoks, nei kiti gyviai, kad vyriškumas atsispindi ne prakaito kvape ar plaukuotose pažastyse (man apie tai šlykštoka rašyt net dabar :) ) ir t.t.

Ir iš esmės-tai gerai ar blogai? Būt visiškai steriliai, matyti tik tai, kas gražu, o kartais bjaurėtis net savim..? Palieku tai retoriniais klausimais, gal laikui bėgant priimsiu viską taip, kaip yra.

Rodyk draugams

Melas

Meluodamas kitam, žmogus apgaudinėja ir save…

Kelias dienas galvojau, kokia tema parašyti į blog’ą. Idėjų buvo kelios, bet šiandien netikėtai atėjo, mano manymu, geriausioji, todėl skubu prieš paskaitas įmesti dar vieną įrašą. Tema-melas. Išpažinties čia neatliksiu, tačiau pasistengsiu pasidalinti mintimis ir tuo, ką sužinojau pati.

Sakoma, kad vidutiniškai žmogus per dieną pameluoja… 200 kartų! Įspūdingas skaičius, ypač tiems, kurie sako, jog visuomet yra teisingi, neapgaudinėja kitų. Žinoma, dažniausiai melas būna nekaltas.

Buvo atliktas 3800CV tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad daugiau nei pusėje iš jų buvo pateikti klaidingi duomenys (pvz.: kvalifikacija, teistumas). Tyrimai taip pat rodo, kad ypatingai daug pakeistų faktų ar klaidingų aprašymų būna skelbimuose, kuriais ieškoma antros pusės.

1:0 meluojančiojo naudai bendrauti negyvu, virtualiu būdu. Demaskuoti meluojantį tokiu atveju sunku, tačiau bendraujant akis į akį, mes galime pastebėti, kada žmogaus žodžiai skiriasi nuo jo minčių. Čia, vėlgi, turiu priminti kūno kalbą. Priešingai paplitusiai nuomonei-melagiai gestikuliuoja mažiau. Tai paaiškinama tuo, jog mąstymo procesas sunaudoja daug energijos, žmogus turi galvoti ir apie tiesą, ir apie melą, jo pateikimo būdą, bei galimą jūsų reakciją. Meluojantysis dažniausiai išsiduoda burnos prisidengimu, gali pradėti kasytis nosį, trinti voką, itin įtemptoj situacijoj-nukreipti žvilgsnį į lubas ar grindis. Tuomet sustokite ir paklauskite jo nuomonės apie idėją, situaciją ir pan. Geriausia naudoti uždaruosius klausimus, į kuriuos atsakymai būtų “taip” arba “ne”. Kuo daugiau laiko prireikia pasakyti atsakymui, tuo didesnė galimybė, kad jis meluoja. Palyginkite žmogaus reakciją su jam įprastu elgesiu.

Prisiminkite detales, galbūt kažką pastebėjote esant kitaip, nei jums nupasakojo. Pasitikslinkite. Tačiau paklauskite savęs “ar verta čia būti įtariam?”.

Čia dar prisiminsiu savo vairavimo teorijos mokytojo istoriją. Pasakojo, kaip važiavo senukas automobiliu ir jį kliudė kažkokie “pacanai”. Kad nebūtų kalti, jie pasikvietė savo draugų, pasakė, ką sakyt policininkams ir kaip išsisukti iš padėties. Taigi, atvykus į įvykio vietą senukas sako vieną, vaikinukai-kitą. Ką daryti? Policija visus susirinko į komisariatą ir po vieną atskirai liepė aprašyti įvykį. Laiką, vietą, kaip viskas vyko, su detalėmis. Taigi, kiekvienas prirašė skirtingai. Pareigūnas pasakė baudos sumą už melagingus duomenis ir vyrukai atsiėmė savo liudijimus dėl eismo įvykio. Teisybė visgi randama.

Neblogų posakių turi lietuviai, kai pagalvoji. Čia man labai pritinka “išlindo yla iš maišo”. Visi didesni melai ankščiau ar vėliau būna išaiškinti, o jei ne, pradeda kirbėti pačio žmogaus viduje, tad dėl sąžinės ramybės stenkimės bendrauti atviriau ir nebijoti vieni kitų.

Nuoširdžiai jūsų-

G.

Rodyk draugams

Rudeniškomis nuotaikomis

Kažkas man pasakojo, jog yra knyga, kurioje sakoma, jog mes gyvename vasarą, viskas vyksta tuo metu, kiti metų laikai skirti apmąstymui, prisiminimams, tuo metu mes mirštame ir prisikeliame kitais metais vėl gyventi saulėtuoju laikotarpiu. Ruduo išties man atneša prisiminimus, o vasara-mano laikas, bet šį kartą turiu daug lūkesčių ir planų, norisi, kad viskas klostytųsi tik gerai. Daug pasikeitimų. Jau to reikia ir norisi. Manau, ne vienam ruduo siejasi su darbymečio, mokslų pradžia, ilgais vakarais ir lietumis.

Paulius Norvila

Čia kartais žaibuoja

nusirenk,
pažiūrėsim kurioj upės vietoj jos neršia,
visos žuvys didesnės nei sprindis,
mažesnės nei du,
pažiūrėsim tinklus kur geriausia
prieš naktį užmesti,
kur geriausia miegoti, kai niekas
nenori namo.

nusirenk,
ir nekils abejonių,
dėl karo, dėl dievo,
dėl kvailų pranašų, kurių žinios kvailesnės nei mes
ir nekils abejonių dėl visko,
dėl visko kas lieka,
nes kas lieka bus tai, ko seniai negalėjom pakęst.

nusirenk,
dar prieš tai, kai danguj septyni dangaus kūnai
suformuos tris kelius, kad aklieji galėtų pareit,
dar prieš tai, nes po to bus vėlu,
o žinai,
kai vėlu taigi būna
daug sunkiau, daug lengviau,
viskas būna tikriausiai kitaip.

Rodyk draugams

Arbre du Tenere

Šiandien ilgai ieškojau gražaus paveiksliuko savo desktopui. Kadangi mėgstu, kad VISKAS būtų gražu ir originalu, tai iš “Vištos” asortimento nesinorėjo rinktis. Visada mėgau VladStudio paveiksliukus, bet kad paskutiniu metu ten reik prasirausti daug, kad rastum kažką tikrai gero. Visgi, rekomenduoju www.vladstudio.com

Aš RADAU. Tokį paprastą, bet kažkaip ir nemėgstu sexy woman, even man, amazing car, puppies ar kitties paieškų googlėj.

JIS atrodo taip:

Parašyta Arbre du Tenere, the most isolated tree on earth. Sudomino.

Pasirodo, toks iš tikro aug… O.

Saharos dykumoje, aplink jį 200km spinduliu nebuvo jokio kito medžio. Taip jau nutinka, kad prie visko prikiša rankas žmogus. Ne, jo nenupjovė, o nutrenkė kažkoks girtas paklydėlis 1973metais. Medis buvo nugabentas į Nigerijos nacionalinį muziejų, o toje vietoje pastatė skulptūrą-metalinį medį.

Kaip medis augo iki tol man tai irgi stebuklas, bet va visus stebuklus žmonės griauna. Neseniai perskaičiau, kad JAV kariuomenė kabančių Babilono sodų vietovėje, Irake, įsirengusi savo karines bazes, ten nuniokojo žemes bei Ištarės vartus-įėjimą į šiaurinę miesto dalį, dekoruotus gyvūnais, kurie simbolizuoja Babilono dievybes. O va JAV tvirtina, kad norėjo apsaugoti vietovę nuo apiplėšimų. Nu jo, juk ji pasaulio super valstybė. Mes tikim į Ameriką ir taiką, kurią ji atneš. Harekrišna

Vis dar optimistė ir su šypsena-

jūsų mažoji G.

Rodyk draugams

Išleistuvės. Kiek kainuoja vaikai?

Atšventėm išleistuves. Prabanga. Išnuomota Forum Palace kavinė Terraza, balsas.lt klubas, 1990metų vynas, aukščiausios rūšies šampanas, sidras pilstomas iš stiklinių butelių… Vos įėjus apgaubė maloni šypsenų, saulės, spalvų šiluma. Gera buvo matyti visus kartu. Gražius, laimingus, jaunus ir atvirus naujiems iššūkiams. Taip ir reikia prisiminti tuos žmones, su kuriais praleidai nerūpestingus(?) mokyklos laikus.

Tiek visos pergyvenusios dėl suknelių, batelių ir šukuosenų, galiausiai, atrodė nuostabiai.

Beje, šiandien perskaičiau gerą straipsnį, su faktais apie moteris ir vyrus. Teisybės yra:

Vidutiniškai vienas moters drabužis yra nešiojamas aštuonis kartus rečiau nei vyrų;

Čia tas atvejis, kai moteris atsidariusi visas savo spintas, pasako: “Neturiu ką apsirengti…” Kažkurią dieną mamos paklausiau: “O tau nebūna, kad norisi tiesiog eilinę dieną atrodyti pritrenkiančiai gražiai?” Jos atsakymas sukėlė šypseną: “Tai vadinama skudurų terapija.” Norisi vis kažko naujo, nematyto… Negi taip bus visą gyvenimą?

Ačiū mamai už visą kantrybę su manimi, pagaliau išleido savo jauniausią dukrelę į platesnius vandenis, gal jau greitu metu ir pabėgsiu nuo tėvų. Tuo tarpu, kol gyvenu su gimdytojais, susimąsčiau, kiek kainuoju. Vien baigti dvyliktą klasę yra pakankama prabanga. Korepetitoriai, kelios didžiulės šventės ir visa kita.

2009metu gegužės 5dienos Vokietijos duomenys:
Iki 18metu vienas vaikas kainuoja apie 120.000€
Į tai įeina buto nuoma, elektra, vanduo ir kt.
nuo 0 iki 6 metų-468€ per mėnesį;
nuo 7 iki 12metų-568€;
nuo 13 iki 18metų-655€.

Kai pagalvoji, tai wow. O valstybė dar skatina turėti po daugiau nei du vaikus… Šiaip geras posakis yra: gyvenk taip, kad pusę gyvenimo už tave mokėtų tėvai, kitą pusę-vaikai. Bet kad čia per didelis juokas.

Žodžiu, spaudžiamės, krizė juk.

Rodyk draugams

Alessandro Baricco

Kai ką nors pasigaunu ant bangos, tai nepaleidžiu ilgai. Dabar užsisėdėjau ant Alessandro Baricco knygų (skaitau jau penktą) ir jau jaučiu, kaip kartais panašius į jo siužetus, mintis, perkeliu į savo gyvenimą. Žinai, būna toks jausmas, kad vyksta kaip kokioj istorijoj ar filme. Kartais, kai kažką papasakoju, man sako: “Čia atrodo, lyg filme būtų vykę.” Na taip…kaip dažnai gali sutikti vaikiną, plaukiantį baidare Vilnele ir po to su juo taip susibendrauti, jog tampi visiškai addicted arba vidury nakties lipti į antrą aukštą surūdijusiom ugniagesių kopetėlėm, nes draugės senelis iš pykčio, kad negrįžtam, užrakina duris? Kartais tai atsitinka netikėtai, matyt, traukiu tokius dalykus, kartais specialiai. Vakar parašiau draugui laišką ir lėkiau jau beveik naktį įmesti į dežutę, paskambinusi į 7 butą ir pasakiusi, kad čia nešiojam skrajutes. Juokingiausia, kad tas draugas tikrino el.paštą, ne tikrą. Negi mes taip atpratę gauti popierinius mail’us?

Šį kartą ne apie save. Noriu perkelti porą ištraukų iš Alessandro Baricco knygų, kurios yra mažų mažiausiai fantastiškos.

“Jūra vandenynas”

- Kur yra jūros akys?

- …

- Juk ji jas turi, tiesa?

- Taip.

- Tai kur jos, po galais, yra?

- Laivai.

- Ką “laivai”?

- Laivai yra jūros akys.

- O sudužę laivai? Audros, taifūnai, visi tie dalykai… Kodėl ji ryja laivus, jei šie yra jos akys?

Dadas suirzusiu veidu pasisuka į Bartelbumą, tardamas:

- Ar jūs… jūs niekada neužsimerkiate?

Viešpatie. Tas vaikas į viską turi atsakymą.

“City”

(…) žiauru, tokie dalykai gali išvaryti iš proto, ir aš ėjau iš proto, buvau dar vaikas, vaikas nepajėgia gintis, vaikai yra siaubingi, bet nuo kai kurių dalykų jie nepajėgia apsiginti, kaip ir tada, kai mušami, ką gali padaryti vaikas, nieko negali padaryti, aš nieko negalėjau padaryti, ėjau iš proto, ir tiek, o vieną dieną motina pasikvietė mane ir papasakojo apie Evą Braun. Puikus pavyzdys. Hitlerio duktė. Ji man pasakė, jog turiu galvoti apie Evą Braun. Jai pavyko, tau irgi gali pavykti, pasakė. Keista buvo kalba, bet tiko. Ji man pasakė, kad kai jis pagaliau nusižudė, prarijo cianido tabletę, ji nusižudė kartu su juo, ten pat, bunkeryje. Ir blogiausias tėvas turi kažką gero, pasakė. Ir kad tą kažką reikia išmokti mylėti. Susimąsčiau. Įsivaizduodavau, kuo tas Hitleris galėjo būti geras, ir kurdavau istorijas, pavyzdžiui, kaip vakare grįžta pavargęs namo,kalba pusbalsiu, atsisėda prieš židinį įsmeigęs akis į ugnį ir mirtinai pavargęs, įsivaizduodavau, kad aš Eva Braun, mergaitė šviesiomis kasomis, baltomis iš po sijono kyšančiomis kojinėmis, ir žiūrėdavau į jį nesiartindama, iš gretimo kambario, o jis būdavo toks nuostabiai pavargęs, visas apsitaškęs krauju, toks gražus su uniforma, negalėdavai atitraukti nuo jo akių, ir kraujas išnykdavo, likdavo tik nuovargis, nuostabus nuovargis, aš stovėdavau ir dievindavau jį, paskui jis staiga pasisukdavo, pastebėdavo mane ir man nusišypsodavo, tada atsistodavo slegiamas savo akinamo nuovargio, prieidavo prie manęs, arti arti, ir susirangydavo greta:Hitleris. Mirtinas jausmas. (…) Paskui grįždavau prie Hitlerio ir vėl prie tėvo, taip varinėdavau savo vaizduotę pirmyn ir atgal, kad pabėgčiau nuo kančios, nuo tylos, nuo viso to mėšlo. Pavykdavo. Be keleto kartų pavykdavo. Puiku. Po kelerių metų žurnale perskaičiau, kad Eva Braun buvo ne Hitlerio duktė, o meilužė. Nežinau, gal žmona. Žodžiu, su juo gulėdavo. Tai buvo smūgis.

Rodyk draugams