Įsimylėjau. Jo vardas Alexander Gottlieb Baumgarten. Gaila, jei šis vyras būtų vis dar gyvas, jam būtų beveik 300metų. Būtent prieš tiek laiko jis pirmas pavartojo terminą estetika. Tik XVIII amžiuje. Tada kyla klausimas-kas ta estetika? Vikipedija rašo taip: estetika, tai mokslas, tiriantis grožį ir meną, grožio, meno dėsnius ir harmoniją. Vadinasi, estetika neatsiejama nuo grožio ir švietimo. Būtent XVIII amžiuje pasklidus švietėjiškoms idėjoms apie lygybę, laisvę, nuosavybę vis daugiau žmonių galėjo mokytis, skaityti, kultūros plitimas greitėjo, atsidarė pirmieji visiems prieinami muziejai, daugėjo higienos prekių. Žinoma, kaip grožis prieš tai, Viduramžiais, galėjo būti pirmoje vietoje, jei vyko karai, vyrai kruvini, savaitėm nesiprausę ir išbadėję bėgiojo mosikuodami kardais, degindami ir plėšdami gyvenvietes… Ačiū kažkam, tie laikai jau toli ir aš gyvenu dabar. Esu 100% estetė, bet nors ir nuo Viduramžių mes esam n žingsnių toliau tiek kultūros, tiek ekonomikos, technikos, mokslo ar suvokimo atžvilgiu, lieka žmogaus primityvūs poreikiai, sandara, ko pakeist iš esmės negalime. Nekenčiu, kai kas prie stalo kosti, čepsi, šlykščiausia, ką daro vyrai-tai riaugėja ir spjaudosi… Man kartais sunku pasakyt ar parašyt kai kuriuos žodžius, nes paprasčiausiai, tai man nemalonu. Aplenkiu tokias temas iš tolo, negirdžiu ir nenoriu girdėti, man viskas turi būti gražu.

Tikiu ne į TV, o tuo, kad žmogus gali būt kitoks, nei kiti gyviai, kad vyriškumas atsispindi ne prakaito kvape ar plaukuotose pažastyse (man apie tai šlykštoka rašyt net dabar :) ) ir t.t.

Ir iš esmės-tai gerai ar blogai? Būt visiškai steriliai, matyti tik tai, kas gražu, o kartais bjaurėtis net savim..? Palieku tai retoriniais klausimais, gal laikui bėgant priimsiu viską taip, kaip yra.

Patiko (0)

Rodyk draugams